Kiekvienas
naujas dalykas atneša naujų dalykiukų. Pastaruoju metu daugiausia dalykiukų man
atnešė „Granatos“: pradedant dar viena rožine apyranke ir nauja muzika
playlist‘e ir baigiant naujais pažįstamais ir naujom patirtim. Dėl rožinės
apyrankės viskas aišku. Kokia nauja muzika? Dalis jos bus pamėtyta šitam įraše,
va tokiu būdu:
Kalbant
apie naujus pažįstamus... Jų kiekis buvo atvirkščiai proporcingas pokalbių,
kuriuos mes apturėjome ilgiui. Ir šitoje visai ne matematinėje, o granatinėje
lygtyje beveik visada figūravo nežinomieji. Nes klausti vardo – taip nuvalkiota
ir nebūtina. Kur kas įdomiau (ir čia jau pereinama prie naujų patirčių) iškart
apsikabinti, užsiropšti ant pečių ir toosinti grojant Beissoul, pogintis per
Ba., žiūrėti į (rudas) akis grojant DJ pusę 6 ryto, nešti svetimą megztinį,
nupirkti kažkam sidro, apžiūrinėti tattoo, diskutuoti apie gyvenimą, atiduoti
paskutinį tualetinį popierių tam, kuriam jo labiau reikia... :) :) :) Ir visą tai smulkmenos.
Bet tokios, dėl kurių smagu, kad jos buvo.
„Granatos“
buvo visiška „Bliuzų“ priešingybė. Jei „Bliuzai“ buvo chill‘as, tai Granatos –
nesibaigiantis toosas, prasidėjęs dar neperėjus bilietų tikrinimo punkto; jei
„Bliuzai“ buvo vasaros karštis, tai „Granatų“ metu išgyvenom visus metų laikus
(nuo deginimosi pievoje šalia palapinės, iki vilnonių kojinių miegant, nuo
saulėto, bet šaltoko ryto, iki lietpalčių reikalaujančios darganos);
jei „Bliuzai“ buvo maudynės ežere, tai „Granatos“ buvo plaukų plovimas ant
kalno naudojant 1,5 l bambeliukus; jei „Bliuzai“ buvo patogus ir ilgas miegas
miškelyje, tai „Granatos“ – kelių valandų pogulis kalno šlaite, nuolat slystant
žemyn ir truputį į kairę. O visa kita – muzikamuzikamuzika.
...ir...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą